Kegel8.lt
+370 620 33117
9.00 - 18.00

Šlapimo nelaikymas: viskas, ką turėtumėte žinoti

Šlapimo nelaikymas: viskas, ką turėtumėte žinoti

Kas yra šlapimo nelaikymas? Šlapimo nelaikymas – tai liga, pasireiškianti kartkartėmis ištinkančiais nevalingo pasišlapinimo epizodais. Nevalingas pasišlapinimas – tai šlapinimasis nespėjus nueiti iki tualeto. Taigi jei jums bent kartą yra buvę tokių atvejų – žinokite: taip nutinka daugybei žmonių, ypač vyresnio amžiaus moterų. Kai kurioms moterims taip nutinka stipriau kosint, čiaudint ar juokiantis. Kitos gali staiga pajusti ūmų, stiprų norą šlapintis, ir joms nepavyksta susivaldyti. Šlapimo nelaikymo epizodų gali nutikti ir lytinių santykių metu – tai sukelia didelį stresą ir diskomfortą.

Kas sukelia šlapimo nelaikymą?

Šlapimo nelaikymą paprastai sukelia raumenų ir nervų, padedančių kontroliuoti šlapinimosi procesą, veiklos sutrikimai. Šlapimas kaupiasi šlapimo pūslėje. Jis iš organizmo pašalinamas per lataką, kuris jungiasi su šlapimo pūsle – šlaplę.

 

 

Šlapimo pūslės sienelės raumenys susitraukia, kad stumtelėtų šlapimą per šlaplę. Tuo pačiu metu sfinkteriai – raumenys aplink šlaplę – atsipalaiduoja, kad leistų šlapimui tekėti. Šlapimo nelaikymas ištinka, kai šlapimo pūslės raumenys staiga susitraukia arba sfinkteriniai raumenys nėra pakankamai stiprūs kad sugrąžintų šlapimą atgal.

Šlapimo nelaikymas moterims pasireiškia dukart dažniau nei vyrams. Nėštumas, gimdymas ir menopauzė – tai pagrindinės priežastys, sukeliančios šią būklę. Tačiau ir vyrai, ir moterys gali patirti šlapimo nelaikymo epizodų dėl smegenų operacijos, įgimtų defektų, insulto, diabeto, išsėtinės sklerozės, fizinių su amžiumi susijusių pakitimų.

      Nėštumas. Vaisius gimdoje spaudžia šlapimo pūslę, šlaplę (lataką, per kurį šlapinatės) ir dubens dugno raumenis. Šis spaudimas gali susilpninti dubens dugno raumenis ir lemia šlapimo nutekėjimą.
     Gimdymas. Daug moterų susiduria su šlapimo nelaikymu po gimdymo. Gimdymas gali susilpninti dubens dugno raumenis ir pažeisti nervus, kurie kontroliuoja šlapimo pūslę. Dauguma šių problemų praeina po gimdymo atsistačius raumenims. Jei problemos neišnyko praėjus 6 savaitėms po gimdymo – pasikonsultuokite su gydytoju.
     Menopauzė. Kai kurioms moterims šlapimo sulaikymo problemų kyla pasibaigus mėnesinėms. Po menopauzės organizmas liaujasi gaminęs moteriškuosius hormonus estrogenus. Manoma, kad būtent estrogenų stygius susilpnina šlaplės audinius.

Kitos šlapimo nelaikymo priežastys, kurios gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims:

      Vidurių užkietėjimas. Šlapimo nelaikymas gali išsivystyti žmonėms, patiriantiems ilgalaikį (chronišką) vidurių užkietėjimą.
      Medikamentai. Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti kaip šalutinis tam tikrų medikamentų poveikis. Dažniausiai jį sukelia diuretikai (vaistai, skatinantys skysčių šalinimą iš organizmo – jų skiriama gydant širdies ligas, kepenų cirozę, hipertenziją ir kitus susirgimus). Taip pat šlapimo nelaikymo problemą gali sustiprinti kai kurie hormoniniai preparatai.
Kofeinas ir alkoholis. Gėrimai su kofeinu, kaip antai kava, kokakola, arbata, greitai užpildo šlapimo pūslę ir kartais gali tapti šlapimo nelaikymo priežastimi.
     Infekcija. Šlapimo trakų ir pūslės infekcijos trumpam laikui sukelia šlapimo nelaikymą. Viskas susitvarko kai liga išgydoma.
     Nervų pažeidimas. Pažeisti nervai gali siųsti signalą į šlapimo pūslę netinkamu metu arba apskritai jo nesiųsti. Traumos arba kai kurios ligos – pvz., diabetas, išsėtinė sklerozė, gali sukelti nervų pažeidimus. Nervai taip pat gali būti pažeisti nuo gimimo.
     Viršsvoris. Viršsvoris taip pat laikomas viena iš šlapimo nelaikymą sukeliančių priežasčių. Kai didelis kūno svoris spaudžia šlapimo pūslę, šlapimo nelaikymo epizodų gali padaugėti.

Šlapimo nelaikymo tipai

     Įtampos šlapimo nelaikymas. Tai šlapimo nutekėjimas kosint, čiaudint, sportuojant, juokiantis, keliant sunkų svorį ir atliekant kitus judesius, kurių metu spaudžiama šlapimo pūslė. Tai dažniausiai pasitaikantis moterų šlapimo nelaikymo tipas. Jį paprastai sukelia fiziniai pakitimai kūne, atsiradę po nėštumo, gimdymo ir menopauzės. Šio tipo šlapimo nelaikymo simptomai gali būti sumažinti arba būklė apskritai išgydoma.
     Ūmus šlapimo nelaikymas. Dar vadinamas hiperakyvia šlapimo pūsle. Šlapimo nelaikymo epizodai ištinka po staiga apėmusio stipraus noro šlapintis. Tai gali nutikti kai to visai nesitikite, pavyzdžiui, miegant, išgėrus vandens arba išgirdus bėgant vandenį.
     Funkcinis šlapimo nelaikymas. Žmonės, kenčiantys nuo šio tipo šlapimo nelaikymo, gali turėti ir kitų problemų – psichinės sveikatos, judėjimo, kalbos sutrikimų. Tai sukliudo jiems nueiti į tualetą. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga sergantys pacientai gali tiesiog laiku nepagalvoti, kad reikia nueiti iki tualeto. Žmogui, sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, taip pat ne visada paprasta nusigauti iki tualeto, ypač jei aplinka tam nepritaikytos.
Pertekliaus nelaikymas. Šlapimas išsiskiria todėl, kad šlapimo pūslė visiškai neištuštinama. Pertekliaus šlapimo nelaikymas moterims pasireiškia rečiau nei vyrams.
     Mišrus šlapimo nelaikymas. Tai 2 ar daugiau šlapimo nelaikymo tipai, pasireiškiantys kartu (dažniausiai – stresinis ir skubus šlapimo nelaikymas).
    Pereinamasis šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas pasireiškia laikinai, yra susijęs su liga (pavyzdžiui, šlapimo pūslės infekcija nėštumo metu). Šie epizodai visiškai išnyksta ligą išgydžius.

Ką aptarti su gydytoju?

Daugybė moterų nenori kalbėti su savo gydytoju apie šią intymią problemą, Tačiau šlapimo nelaikymas medikams yra puikiai žinomas ir dažnas reiškinys. Milijonai moterų turi šią problemą. Dauguma jų sėkmingai išgydomos. Jūsų gydytojas tikriausiai girdėjo aibes panašių istorijų. Todėl kad ir kaip drovėtumėtės, tik nuo jūsų priklauso, kada bus žengtas pirmas žingsnis link sėkmingo pasveikimo.

Kai kurie gydytojai patys negydo šlapimo nelaikymo problemų, todėl per apžiūrą jūsų tiesiog nepaklaus apie tai. Tačiau jei pasakytumėte jus varginančius simptomus, skirtų reikiamus tyrimus, nukreiptų pas reikiamą specialistą – ginekologą, urologą. Štai klausimai, kuriuos turėtumėte užduoti savo gydytojui:

Ar gali tai, ką valgote ar geriate, sukelti šlapimo nelaikymą?
Ar gali vaistai, kuriais gydotės kitas ligas, sukelti šlapimo nelaikymą?
Ar šlapimo nelaikymas gali išsivystyti dėl jūsų sveikatos būklės?
Kokių yra gydymo būdų, kuriuos būtų galima taikyti jūsų atveju? Kokie šių metodų pranašumai ir trūkumai?
Ką galite padaryti, kad kol kas, problemai tebeegzistuojant, pagerintumėte savo gyvenimo kokybę – išvengtumėte jus persekiojančio nemalonaus kvapo, nedrėktų rūbai, rečiau reikėtų vaikščioti į tualetą arba suspėtumėte laiku pasiekti tualetą.

Jums taip pat praverstų rašyti šlapinimosi dienoraštį – pasižymėti, kada ištinka šlapimo nelaikymo epizodai. Pažymėkite, ką tuo metu veikėte, ko valgėte ar gėrėte prieš tai. Tai palengvins jūsų gydytojui stebėti ligos eigą ir nustatyti tikrąsias priežastis, jei jos nėra aiškios.

Jei kreipėtės į gydytoją dėl šlapimo nelaikymo

Gydytojas jūsų paklaus apie jaučiamus simptomus, kada jie prasidėjo ir kaip dažnai kartojasi. Turėsite atsakyti, kaip dažnai šlapinatės, kada pasireiškia šlapimo nelaikymas, koks kiekis šlapimo išsiskiria nevalingai. Jūsų gydytojas peržvelgs medicininę istoriją kad išsiaiškintų, ar neturite sveikatos sutrikimų, kurie lemtų šlapimo nelaikymą. Jis taip pat atliks šlapimo pūslės testą, kuris padės išsiaiškinti, kaip ilgai jūsų šlapimo pūslė gali laikyti šlapimą – jums teks atsigerti vandens ir pasišlapinti į specialų matavimo indelį. O tada patikrinama, ar liko šlapimo pūslėje. Jūsų gydytojas taip pat gali atlikti kitų tyrimų:

Šlapimo pūslės spaudimo testas. Atliekant šį testą, jūs turėsite pakosėti, o gydytojas stebės, ar nevalingai pasišlapinate.
Šlapimo tyrimas. Bus ištirtas jūsų šlapimas, kad nustatytų, ar nesergate infekcija, sukeliančia šlapimo nelaikymą.
Ultragarsas.  Ultragarsu bus ištirti jūsų kepenys, šlapimo pūslė, šlaplė.
Cistoskopija. Gydytojas į šlaplę įveda plonutį vamzdelį, sujungtą su maža kamera, kad galėtų ištirti šlaplę ir šlapimo pūslę iš vidaus.
Urodinamika. Gydytojas įveda ploną vamzdelį į šlapimo pūslę, tada pripildo šlapimo pūslę vandens. Galiausiai išmatuoja šlapimo pūslėje susidariusį spaudimą.

Jūsų gydytojas gali paraginti jus žymėtis, kada ištuštinate šlapimo pūslę ir kiek šlapimo per dieną ar savaitę pasišlapinate.

Kaip gydomas šlapimo nelaikymas?

Šlapimo nelaikymas gydomas įvairiais metodais, gydytojas parinks jūsų atveju labiausiai tinkamą. Šlapimo nelaikymas gali būti gydomas šiais būdais:

Elgesio terapija;
Kegel mankštomis;
Elektroniniais treniruokliais;
Medikamentais, padedančiais kontroliuoti šlapimo pūslę;
Mechaninėmis priemonėmis;
Nervų stimuliacija;
Chirurgine operacija;
Biologinio grįžtamojo ryšio stebėjimu;
Kateterizacija.

Elgesio terapija. Šis gydymas remiasi principu, kad pakeitus savo įpročius ir elgesį, galima išgydyti šlapimo nelaikymą. Viena svarbiausių sąlygų šiame gydyme – speciali mankšta dubens dugno raumenims. Gydytojas ar slaugytoja paaiškins, kaip taisyklingai atlikti Kegelio pratimus.

Kegelio pratimai. Reguliariai treniruojant raumenis, sumažėja stresinio šlapimo nelaikymo epizodų. Svarbiausia – atlikti šiuos pratimus taisyklingai:

1. Pradėkite Kegelio pratimus iš gulimos pozos.
2. Įtempkite raumenis genitalijų srityje, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą arba žarnyno dujas. Pamėginkite neįtempti pilvo ar kojų raumenų tuo pačiu metu. Jūsų tikslas – įtempti tik dubens dugno raumenis.
3. Atsipalaiduokite. Tada vėl įtempkite raumenis ir palaikykite įtemptus 3 sekundes. Po to 3 sekundėms atpalaiduokite. Atlikite 3 serijas po 10 įtempimų ir atpalaidavimų.
4. Kai jūsų raumenys sustiprės, atliktie pratimus iš sėdimos arba stovimos pozos. Galite šiuos pratimus atlikti kada tik jums patogu: atsisėdus prie stalo, automobilyje, lūkuriuojant eilėje, plaunant indus ir kt.

Kegelio pratimai bus dar efektyvesni jei gausite tikslias instrukcijas iš gydytojų arba treniruodami dubens dugno raumenis naudositės specialiais treniruokliais. Netaisyklingai atliekami šie pratimai bus neefektyvūs.

Šlapimo pūslės treniruotė. Šlapimo pūslę galėsite kontroliuoti geriau, jei eisite į tualetą nustatytu laiku, kai dar nepajutote stipresnio noro šlapintis. Vėliau palengva didindama intervalus tarp ėjimo į tualetą, treniruosite šlapimo pūslę.

Svorio metimas. Viršsvoris lemia didesnį spaudimą raumenims aplink šlapimo pūslę. Dėl to gali būti sunkiau kontroliuoti šlapimo pūslę. Aptarkite su gydytoju, kas geriausiai jums padėtų atsikratant nereikalingų kilogramų.

Valgiaraščio pokyčiai. Tam tikras maistas ir gėrimai gali provokuoti šlapimo nelaikymą. Jei jus kartkartėmis ištinka ši problema, turėtumėte vengti alkoholinių gėrimų, gazuotų gėrimų, kavos ir arbatos (tiek su kofeinu, tiek be). Taip pat rekomenduojama vartoti mažiau skysčių po vakarienės, valgyti pakankamai maistinių skaidulų turinčio maisto, kad neužkietėtų viduriai. Be to, neturėtumėte gerti per daug skysčių: daugumai suaugusių žmonių, jei oro temperatūra neaukšta, pakanka 6 stiklinių vandens per dieną.

Meskite rūkyti. Nors ryšys tarp šlapimo nelaikymo ir rūkymo dar nėra pakankamai ištyrinėtas, vis dėlto kai kuriose mokslinėse studijose jau įrodyta, kad rūkantiesiems šlapimo nelaikymas pasitaiko dažniau, išreikštas stipriau nei nerūkantiems.

Medikamentai. Vaistais galima išgydyti tam tikrus šlapimo nelaikymo atvejus. Paprastai skiriami medikamentai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir taip išvengiama šlapimo nelaikymą sukeliančių spazmų. Labai svarbu vaistus vartoti būtent taip, kaip paaiškino gydytojas. Tiesa, dauguma vaistų turi ir šalutinį poveikį, kuris žmonėms pasireiškia skirtingai. Todėl būtinai aptarkite su gydytoju, kokius vaistus vartojate bei savo pojūčius pradėjus vartoti šlapimo nelaikymą gydančius medikamentus.

Mechaninės priemonės. Tarp populiariausių priemonių, skirtų moterų stresiniam šlapimo nelaikymui gydyti – į makštį įvedamas standus žiedas. Jis spaudžia makšties sieneles ir šlaplę, tai padeda sumažinti stresinio šlapimo nelaikymo atveju.

Nervų stimuliacija. Kai kuriems žmonėms elgesio terapija ar vaistai – neveiksmingi. Tokiu atveju skiriama elektrinė nervų, kontroliuojančių šlapimo pūslę, stimuliacija. Tai vadinama neuromoduliacija. Nervus stimuliuojantį prietaisą implantuoja chirurgas.

Grįžtamasis biologinis ryšys. Šis metodas padeda išsiaiškinti ir geriau suvokti, kaip dirba jūsų organizmas. Ant šlapimo pūslės ir šlaplės raumenų uždedamas elektroninis pleistras. Iš jo einantys laidai sujungti su ekranu. Tai leidžia stebėti, kaip susitraukinėja jūsų šlapimo pūslės ir šlaplės raumenys. Šis metodas gali būti naudojamas kartu su dubens dugno raumenų pratimais – taip efektyviau išmokstama sutraukinėti reikiamus raumenis.

Chirurginis. Šis gydymo metodas efektyviausias žmonėms, kuriems nepadėjo prieš tai išvaryti gydymo metodai.

Kateterizacija. Šis gydymas skiriamas tais atvejais, kai šlapimo pūslė niekada neištuštinama pakankamai. Ji gali likti neištuštinta dėl silpno raumenų tonuso, po operacijos ar stuburo traumų. Kateteris – tai plonas vamzdelis, kurį į šlapimo pūslę įveda gydytojas arba pats pacientas. Jis padeda ištuštinti šlapimo pūslės turinį į maišelį, pritvirtintą prie paciento kojos.